Triskart pilamas vanduo ant krikštijamojo galvos, tariant žodžius: „Aš tave krikštiju vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“

Vyskupas, kunigas, diakonas. Esant reikalui – kiekvienas žmogus.

Kiekvienas dar nepakrikštytas žmogus.

Išlaisvina nuo gimtosios nuodėmės, suteikia pašvenčiamąją malonę, padaro mus Dievo vaikais.

Tai pagrindinis ir reikalingiausias sakramentas. Gaunama neišdildoma dvasinė žymė – charakteris. Tai priklausomybės Kristaus Bažnyčiai ženklas.

Patepama krizma kakta, uždedama ranka ir tariami žodžiai: „Šiuo ženklu priimk Šventosios Dvasios dovanas.“

Vyskupas ar jo įgaliotas kunigas.

Pakrikštytas ir dar nesutvirtintas žmogus.

Tvirčiau suvienija su Kristumi ir Bažnyčia, pagausina mumyse Šventosios Dvasios dovanas.

Tai Krikšto sakramento atbaigimas, suteikiantis drąsos išpažinti savo tikėjimą. Jis taip pat suteikia neišdildomą charakterį.

(ŠVČ. SAKRAMENTAS)

Duona ir vynas, kurie tariant Kristaus žodžius: „Tai yra mano kraujas“. „Tai yra kūnas“, Šventosios Dvasios galia tampa Kristaus Kūnu ir Krauju.

Vyskupas, kunigas.

Tikintieji, priimantys šv. Komuniją.

Komunija mus tvirčiau suvienija su Kristumi ir atskiria nuo nuodėmės. Ji yra mūsų sielos maistas.

Eucharistija (šv. Mišios) – tai Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo sudabartinimas: Kristus asmeniškai ir realiai pasilieka mūsų tarpe duonos ir vyno pavidaluose.  

Nusidėjėlio gailestis, prisipažinimas bei atsilyginimas ir Kristaus vardu jam nuodėmių atleidimas.

Vyskupas, kunigas.

Po krikšto nusidėjęs žmogus.

Panaikinamos nuodėmės, grąžinama ir pagausinama pašvenčiamoji malonė.

Tai susitaikymas su Dievu ir Bažnyčia.

LIGONIŲ PATEPIMAS

Patepama kakt ir delnai ligonių aliejumi.

Vyskupas, kunigas.

Sunkiai sergantis ar dėl senatvės nusilpęs pakrikštytasis.

Panaikinamos nuodėmės, jei dėl jų buvo gailėtasi ir, jei tokia Dievo valia, sugrąžinama kūno sveikata.

Ligonis tampriau susiejamas su Kristaus kančia, nuteikiama prisidėti prie Bažnyčios pašventinimo ir pasiruošti mirčiai.

ŠVENTIMAI (KUNIGYSTĖ)

Vyskupo rankų uždėjimas ir šventimų malda.

Pakrikštyti vyrai, jaučią Viešpaties kvietimą būti dvasininkais.

Tampama asmenišku Kristaus atstovu, panašiu į jį – Kunigą, Mokytoją ir Ganytoją.

Kunigystė įspaudžia neišdildomą charakterį ir negali būti nei kartojama, nei teikiama laikinai.

Abipusis besituokiančiųjų sutikimas.

Sutuoktiniai vienas kitam.

Pakrikštyti vyrai ir moterys, laisvai pasiryžę tuoktis ir netrukdomi prigimtinės ar bažnytinės teisės nurodomų kliūčių.

Sutuoktiniai sustiprinami ir pašventinami jų kilnioms pareigoms.

Santuoka yra viena ir neišardoma, galiojanti iki vieno iš sutuoktinio mirties.